Dictionary of the Lithuanian Language.
apvainoti — 1 apvainoti tr. K, KŽ apkalbėti, apjuokti: Ką apžodžiuoti, ką apvainoti KII9. vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; pavainoti; suvainoti; užvainoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atvainoti — 1 atvainoti 1. tr. NdŽ peikiant atkalbėti: Ana atvainos tą, ans su kita pradės draugauti Trš. Buvau gavusi gerą mergę, bet ėmė ta padla ir atvainojo Vkš. 2. refl. tr. LTR(Vkš) apkaltinti; išbarti: Einu par kiemą, girdžiu par sieną: vaino[ja] mane … Dictionary of the Lithuanian Language
išvainoti — 1 išvainoti tr. 1. K, LVI824, Sr, Všv, Graž; N(Klp, Prk), P, G88, KŽ išpeikti, iškoneveikti; išbarti: Jie vienas kitą išvainojo DŽ1. Išvainojo tą mergę, ka nesižanytum Vkš. Penkis šešis išvainojai, vieną padabojai (d.) Krp. Prieidamas bernužėlis… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavainoti — 1 pavainoti tr. NdŽ papeikti; pabarti: Žodžiais žėdną nepavainoja: pikto netrokšt artimamui KN12. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kas mane pavainojo (pavainoj’ B356,539) PrLXVII3. vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; pavainoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suvainoti — 1 suvainoti 1. tr. supykdyti, sukiršinti: Bobos suvainojo kaimyno sūnų su jo tėvais Klp. 2. intr. Gs imti pykti, priešintis. vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užvainoti — 1 užvainoti tr. NdŽ vainojant nukamuoti. vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; pavainoti; suvainoti; užvainoti … Dictionary of the Lithuanian Language
